Neišnešioti naujagimiai

Neišnešioti naujagimiai

Jei vaikelis gimė labai mažo svorio, t. y. mažiau nei 1500 g, jam sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos, kad galėtų gyventi savarankiškai, sunku normaliai kvėpuoti, todėl kurį laiką gali reikėti jam padėti įvairiais aparatais ir vaistais. Toks naujagimis pirmas savo gyvenimo dienas ar net savaites praleis naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje (NITS). Išnešioti naujagimiai į šį skyrių patenka tada, kai jų gyvybei gresia pavojus dėl įvairių vystymosi defektų (pvz., širdies ydų) arba po sunkaus gimdymo. Jei sergantis ar neišnešiotas naujagimis gimsta rajoninėje ligoninėje, jis specialiu automobiliu, kuriame yra visa būtiniausia įranga, perkeliamas į Kauno perinatalinio centro Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių. Be abejo, tokiam mažam pacientui 100–200 km kelionė yra labai sunki, todėl, jei tik įmanoma, šį atstumą jis įveikia dar motinos įsčiose, t. y. gresiant priešlaikiniam gimdymui motina iš anksto perkeliama gimdyti į perinatalinį centrą. Taip saugiau ir jai, ir jos būsimam naujagimiui.

Pirmąkart atėjusiai į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių aplankyti savo sergančio naujagimio motinai gali pasirodyti, jog tai keista ir baisi vieta, kurioje daug šviesų, aparatų ir jų skleidžiamų keistų garsų. Tačiau žmonės čia dirba tam, kad neišnešiotas naujagimis kuo greičiau pasveiktų ir sustiprėtų. Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuose galima lankytis bet kuriuo metu. Paprastai lankytojams nereikia persirengti ir persiauti. Motina su savo mažyliu čia gali būti neribotą laiką. Jei tėvai dėl kokių nors aplinkybių negali aplankyti savo naujagimio, apie jo sveikatą gali gauti išsamią informaciją telefonu. Laikantis medicininės etikos, informacija apie naujagimio būklę teikiama tik tėvams.

Naujagimių intensyvios teapijos skyrius aprūpintas naujausia medicinine įranga, kuri padeda išgyventi sunkiai sergančiam ar neišnešiotam naujagimiui pirmas sunkiausias dienas ar net savaites po gimimo.

INKUBATORIUS – tai speciali lovytė su plastiko sienelėmis, kurios viduje palaikoma reikiama temperatūra ir drėgmė, nes prieš laiką gimęs naujagimis turi mažai riebalinio audinio ir nesugeba reguliuoti savo kūno temperatūros. Inkubatoriaus viduje galima palaikyti temperatūrą nuo +28o iki +38oC. Tačiau, jei naujagimis ypač mažas (500–700 g), jam gali ir to nepakakti, tada virš inkubatoriaus dar įjungiama papildoma šildymo lempa. Inkubatoriuje naujagimis guli tik su sauskelnėmis, kad nuolat būtų galima stebėti jo elgesį, kvėpavimą, odos spalvą ir kitus svarbius jo būklei požymius. Šiuolaikiniuose inkubatoriuose temperatūra paprastai reguliuojama pagal naujagimio kūno temperatūrą: jei naujagimiui vėsu, inkubatorius šyla, jei per šilta – vėsta. Išnešioti ir vyresnio amžiaus kūdikiai slaugomi iš viršaus apšildomose lovytėse arba ant šildomo vandens čiužinėlio.

MONITORIUS – tai aparatas, nuolat sekantis ir fiksuojantis naujagimio gyvybines funkcijas: širdies darbą, kvėpavimą, arterinį kraujospūdį, temperatūrą, kraujo įsotinimą deguonimi. Visiems Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus pacientams prijungiami monitoriai. Aparatas plonais laideliais sujungiamas su davikliais, kurie klijuojami prie vaiko krūtinėlės, rankytės ar kojytės. Laidais į monitorių ateina signalas ir monitorius garsiniu signalu įspėja personalą, jog reikia prieiti prie vaiko ir patikrinti, ar viskas tvarkoje.

DEGUONIES IR DIRBTINIO KVĖPAVIMO APARATAI. Dauguma naujagimių į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių patenka dėl kvėpavimo nepakankamumo, t. y. jiems sunku kvėpuoti dėl nepakankamai subrendusių ar uždegimo pažeistų plaučių. Naujagimių kvėpavimas palengvinamas keliomis priemonėmis:

1.      Deguonies kaukė – prie nosytės ir burnytės pridedama plastiko kaukė, per kurią nuolat tiekiamas deguonis.

2.      Kaniulės („ūsai“) padeda deguoniui patekti tiesiai į šnerves, susidaro teigiamas slėgis kvėpavimo takuose, kuris labai palengvina kvėpavimą.

3.      Dirbtinės plaučių ventiliacijos (dirbtinio kvėpavimo) aparatas. Jei naujagimis pats nekvėpuoja arba kvėpuoti jam tampa vis sunkiau, nepaisant taikomų aukščiau išvardytų priemonių, jam į trachėją įkišamas vamzdelis, per kurį dirbtinio kvėpavimo aparatas tam tikru slėgiu ir dažniu įpučia deguonies ar oro mišinį tiesiai į plaučius, t. y. aparatas „kvėpuoja“ už vaiką. Kai tik naujagimis pradeda sveikti, gali pats normaliai kvėpuoti, jis atjungiamas nuo aparato.

Jei naujagimis pateko į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių, jam reikalinga ypatinga priežiūra ir gydymas. Tai reiškia, jog nuolat stebimos naujagimio gyvybinės funkcijos – kvėpavimas, pulsas, nervų sistemos veikla, be to, reikalingi nuolatiniai papildomi tyrimai jo sveikatai įvertinti. Dažniausiai tiriamas naujagimio kraujas. Jis gali būti imamas iš venos arba arterijos. Jei naujagimis labai mažas ar labai sunkiai serga, jam į bambos veną ir arteriją įkišami ploni kateteriai, per kuriuos galima paimti kraują tyrimams, leisti reikiamus vaistus ir lašinti skysčius. Tam tikslui gali būti naudojamos ir rankose, kojose bei galvos odoje esančios venos. Jei tyrimui reikalingas mažas kraujo kiekis, jis imamas įduriant į kulniuką, rečiau – į pirštą.

Kraujo tyrimas suteikia daug informacijos apie naujagimio būklę. Jis parodo hemoglobino, raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekį. Jei jų mažai, naujagimiui gali tekti perpilti kraują. Baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) kiekio ir formų pakitimai nurodo galimą įgimtą ar įgytą infekcinę ligą.

Iš kulniuko kraujas, ypač pirmomis gyvenimo dienomis, gali būti imamas 4–6 kartus per parą. Iš kelių kraujo lašų nustatomas gliukozės (kraujo cukraus) kiekis, kraujo dujų (deguonies ir anglies dvideginio) sudėtis, kuri padeda įvertinti vaiko kvėpavimo arba dirbtinės plaučių ventiliacijos efektyvumą.

Kartais, jei yra infekcijos požymių ar įtariamas meningitas, reikia ištirti smegenų skystį. Tam atliekama juosmeninė (liumbalinė) punkcija. Plona specialia adata juosmens srityje įduriama į stuburo kanalą ir tyrimui paimami keli mililitrai skysčio.

Vidaus organų (plaučių, širdies, virškinimo trakto) būklei įvertinti dažniausiai daromos rentgeno nuotraukos. Retesniais atvejais, jei diagnozė nėra aiški, atliekami sudėtingi kompiuterinės tomografijos arba branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai.

Tuos organus, kurių struktūros negalima įvertinti iš rentgeno nuotraukos, galima ištirti ultragarsu. Tai informatyvus ir nepavojingas sveikatai tyrimas. Jis atliekamas moteriai dar nėštumo metu, taigi dar naujagimiui negimus jau galima vertinti, ar gerai vaisius vystosi. Ultragarsu dažniausiai tiriamos naujagimių smegenys (per didįjį momenėlį), kepenys, inkstai, širdis. Šie organai atspindi ultragarso bangas, ir jos, grįžusios į aparatą, ekrane atkuria tiriamo organo piešinį.

Mažam sergančiam naujagimiui labiausiai reikalinga ramybė. Todėl jiems stengiamasi sudaryti tokią aplinką, kurioje būtų kuo mažiau fizinių dirgiklių. Inkubatorius apklojamas, kad naujagimis nejustų apšvietimo pasikeitimų, palatose stengiamasi laikytis tylos. Stengiamasi kuo rečiau naujagimį liesti ar atlikti jam nemalonias procedūras, tokias kaip tyrimų ėmimas ar gleivių siurbimas iš kvėpavimo takų. Kad naujagimiui būtų šilčiau ir jis jaustųsi saugesnis, iš vystyklų susukamas „lizdelis“. 

Kadangi pirmomis dienomis sergantys naujagimiai pienu nemaitinami arba maitinami nepakankamai, jie turi gauti papildomai skysčių ir maisto medžiagų į veną. Į veną įkišamas plonas kateteris, jis pritvirtinamas kelioms dienoms ar net savaitėms, sujungiamas su lašeline sistema. Per tą patį kateterį suleidžiami ir vaistai. Į raumenis naujagimiams vaistai leidžiami gana retai. Kai naujagimiui jau nebereikia vaistų, ir jis maitinamas pienu, kateteris iš venos ištraukiamas. Motinos pienas yra pats geriausias ir maistas, ir vaistas neišnešiotam ar sunkiai sergančiam naujagimiui. Kol naujagimis guli Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje ir yra per silpnas, jog galėtų čiulpti krūtį, jis maitinamas per zondą. Plonas zondas įkišamas per nosį ar burną tiesiai į skrandį ir per jį supilamas reikiamas pieno kiekis. Paprastai sergantys naujagimiai maitinami kas 3 val., mažieji, t. y. sveriantys <1000 g, kas 2 val. Taigi, kol naujagimis pasveiks ir paaugs, jog galėtų valgyti iš krūties, motinai reikės nusitraukinėti pieną. Skyriaus personalas ją pamoko, kaip reikia maitinti naujagimį per zondą, ir slaugytojos prižiūrima motina gali pati maitinti savo vaiką.

Beveik visiems Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus pacientams reikia vienokių ar kitokių vaistų. Dažniausiai tai – antibiotikai, kurie naikina mikrobus, žmogaus organizme sukeliančius infekcijas. Kokius vaistus gauna naujagimis ir kaip jie veikia, tėvus informuoja gydytojas. Naujagimiui sveikstant ir stiprėjant, reikia vis mažiau tyrimų, procedūrų ir vaistų. Augančiam vaikui reikia tik motinos pieno ir vitaminų.

Kai naujagimio būklė stabilizuojasi, t. y. kai jo kvėpavimas reguliarus, nėra apnėjų, kai sunormalėja virškinimo, šlapinimosi funkcijos, jis perkeliamas į kitą skyrių. Tai jau pirmasis žingsnis namų link. Šiame skyriuje naujagimis jau gali būti su mama visą parą, mokytis žįsti iš krūties, auginti svorį, pratintis gyventi ne inkubatoriuje.

Visi naujagimiai, gimę neišnešioti ar sunkiai sirgę pirmomis gyvenimo dienomis, kurį laiką po išrašymo iš ligoninės stebimi Perinatalinio centro kūdikių vystymosi stebėjimo kabinete. Pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais yra tikrinamas jo regėjimas, klausa, psichomotorinis vystymasis. Neišnešioti naujagimiai pirmaisiais metais savo vystymusi skiriasi, t. y. jie atsilieka, nuo išnešiotų bendraamžių. Tiksliau įvertinti neišnešioto naujagimio vystymąsi padeda vadinamojo „koreguoto amžiaus“ nustatymas. Tai yra skirtumas tarp laiko, kada naujagimis turėjo gimti, ir tikrosios jo gimimo datos. Pavyzdžiui, jei naujagimis gimė 7 savaitėmis anksčiau nei turėjo gimti, o šiuo metu jam yra 8 savaitės, tai jo koreguotas amžius bus 1 savaitė, t. y. 2 mėn. sulaukęs 7 savaites neišnešiotas naujagimis elgsis kaip 1 savaitės išnešiotas. Gerai augantis ir besivystantis neišnešiotas kūdikis per pirmuosius 2 metus pasiveja išnešiotus vaikus. Jei tas vijimasis vėluoja, ar gydytojas randa kitų sveikatos sutrikimų, jis siunčia vaiką pas atitinkamus specialistus ar skiria reikiamą gydymą vaistais.

ĮŽYMŪS NEIŠNEŠIOTI NAUJAGIMIAI

I. NIUTONAS (1643-1727) – anglų fizikas ir matematikas, klasikinės fizikos pradininkas. Jis įrodė, kad balta šviesa susideda iš įvairių spalvų spindulių. Suformulavo tris pagrindinius mechanikos dėsnius, visuotinės traukos dėsnį, sukūrė dangaus kūnų judėjimo teoriją.

F. VOLTERAS (1694-1778) – vienas žymiausių Prancūzijos rašytojų. Parašė daug poemų, dramų ir veikalų. Daug rašė apie religiją ir mokslą.

NAPOLEONAS (1769-1821) – Prancūzijos imperatorius, vienas žymiausių žmonijos istorijos karvedžių. Jis sukūrė imperiją ir užkariavo beveik visą Europą.

V. HUGO (1802-1885) – žinomas prancūzų rašytojas, sukūręs daug eilėraščių, dramų ir romanų. Žymiausi romanai – „Paryžiaus katedra“ ir „Vargdieniai“.

Č. DARVINAS (1809-1882) – žymus anglų gamtininkas, organizmų evoliucijos teorijos kūrėjas.

M. TVENAS (1835-1910) – amerikiečių rašytojas, parašęs daug knygų ir linksmų trumpų apsakymų. Jo kūrinys „Tomo Sojerio nuotykiai“ populiarus visame pasaulyje iki šiol.

D. ROKFELERIS (1839-1937) – Amerikos milijonierius, praturtėjęs iš naftos verslo. Buvo įžymus tuo, kad negailėjo pinigų labdarai.

P. RENUARAS (1841-1919) – prancūzų dailininkas, vienas žymiausių impresionistų.

T. EDISONAS (1847-1931) – JAV elektrotechnikas, išradėjas. Užpatentuota apie 1000 jo išradimų, tokių, kaip anglinis mikrofonas, fonografas, elektros lemputė su angliniu siūleliu, akumuliatorius ir kt. Jis vadovavo pirmosios pasaulyje elektrinės Niujorke statybai.

V. ČERČILIS (1874-1965) – Antrojo pasaulinio karo metu buvo Anglijos premjeras. Yra parašęs keletą knygų. 1953 m. jam paskirta Nobelio premija.

A. PAVLOVA (1881-1931) – Rusijos balerina, žavėjusi beveik viso pasaulio žiūrovus nepakartojamu „Mirštančios gulbės“ šokiu.

A. EINŠTEINAS (1879-1955) – visų laikų vienas žymiausių mokslininkų. Jis suformulavo specialiosios reliatyvumo teorijos principus, kurie visiškai pakeitė pažiūras į erdvę ir laiką. 1921 m. jam suteikta Nobelio premija.

Gyd. Antanas Pužas, Rasa Brinkis

Registracija mokymams

Visi straipsniai

Nėštumas ir relaksacija

Nėštumas ir relaksacijaNerimas persiduoda Nėščios moters nerimas persiduoda jos dar negimusiam vaikeliui. Bijanti gimdyvė dažnai nesąmoningai priešinasi savo... plačiau >>

Augti padeda psichoterapija

Augti padeda psichoterapija Apsidairę aplinkui nesunkiai įsitikiname, kad augimas yra visoms gyvoms būtybėms būdingas procesas. Tiek gėlė, tiek... plačiau >>

Mamos pienu maitinti serga rečiau

Mamos pienu maitinti serga rečiauXX a. viduryje medicinoje padaugėjo mokslinių tyrimų, įrodančių motinos pieno ir žindymo naudą kūdikio ir... plačiau >>