Ar saugūs sojos mišiniai kūdikiams?

Ar saugūs sojos mišiniai kūdikiams?

Jungtinės Karalystės toksikologijos ekspertai patvirtino galimą riziką kūdikių, maitinamų sojos pagrindu pagamintais mišiniais, sveikatai. Paprastai sojos produktai rekomenduojami kaip sveikas maistas, tinkamas suaugusiems, tačiau kūdikiams jie gali būti pavojingi. Susirūpinimą sukėlė didelis fitoestrogenų, metalų, tokių kaip aliuminis, manganas kiekis sojos mišiniuose. Neatmetama galimybė, jog šiuose mišiniuose gali būti ir genetiškai modifikuota soja. Daugeliui, ypač gydytojams, kurie šiuos mišinius rekomenduodavo ir tėvams, kurie juos pirkdavo savo kūdikiams, tai buvo naujiena. Sojos mišiniai dažniausiai rekomenduojami kūdikiams, alergiškiems karvės pieno baltymui. Jungtinėje Karalystėje 2 proc. visų kūdikių yra maitinami sojos mišiniais. Jų čia parduodama už 6 milijonus svarų sterlingų ( iš viso mišinių per metus šioje šalyje parduodama daugiau kaip už 150 milijonų svarų).[1] JAV apie 750 000 (20 proc.) kūdikių per metus maitinami sojos mišiniais [1a, 9]. Respublikinio mitybos centro duomenimis 1999 m. Lietuvoje  iki 6 mėnesių žindomų kūdikių buvo tik vos daugiau nei 20 proc. Likę 80 proc. kūdikių buvo maitinami mišiniais arba karvės pienu. Tikslių duomenų kiek vaikų Lietuvoje maitinami sojos mišiniais nėra.

 
Genetiškai modifikuota soja mišiniuose
 

Genetiškai modifikuotos (GM) sojos yra daugelyje produktų, neišimtis ir kūdikiams skirtas maistas. Jau daug metų mokslininkai diskutuoja apie GM produktų saugumą: vieni teigia, kad jie saugūs, kiti mano, jog šie produktai gali pažeisti imuninę sistemą ir sąlygoti piktybinių bei alerginių ligų išsivystymą. Kūdikiai yra labiau pažeidžiami nei suaugę, kurių dieta yra daug įvairesnė. GM soja ar net jos pėdsakai gali būti ypač pavojingi kūdikiams, maitinamiems vien sojos pagrindu pagamintais produktais. Tokių produktų poveikis vaiko vystymuisi kūdikystėje ir vėliau dar neištirtas. Galvojama, kad kūdikiai, dėl nesubrendusios jų imuninės sistemos gali būti ypač jautrūs neigiamam GM sojos poveikiui. Nuo 1998 m. pagal ES reikalavimus gamintojai produktų etiketėse turi nurodyti tik maiste esančius GM produktus, deja, dėl įstatymo spragų, neprivaloma nurodyti GM priedų. Taigi kompanijos nežymi, jeigu jų gaminiuose yra lecitino, kuris gaunamas iš genetiškai modifikuotos sojos.

 
Fitoestrogenai sojos mišiniuose
 

Sojos pupelės yra gamtinis estrogenų šaltinis. Tai fitoestrogenai. Šis junginys pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, kaip ir moteriškas hormonas – estrogenas. Susirūpinimą sojos mišinių įtaka kūdikių sveikatai iškėlė Naujosios Zelandijos sojos informacijos tinklas (angl. The New Zealand Soy Information Network; www.soyonlineservice.co.nz), kai 1995 metais pasirodė tyrimų rezultatai, skelbiantys, jog sojos pagrindu pagaminti kūdikių mitybai skirti mišiniai gali pavojingai padidinti estrogenų kiekį kūdikio organizme. Jau 1986 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė statistinį ryšį tarp priešlaikinio mergaičių lytinio brendimo (telarche) požymių atsiradimo ir sojos mišinių naudojimo. [3]Pasirodė, kad sojos mišiniuTai buvo prilyginta kelioms kontraceptinėms tabletėms per parą. Tai reikštų, jog kūdikis gauna gerokai didesnę estrogenų dozę nei tą, kuri sukelia moterų menstruacijos ciklo pakitimus.[1]

1996 m. JAV buvo ištirti penkių MPP gamintojų sojos mišiniai, siūlomi kūdikių mitybai nuo gimimo. Atliktoje studijoje paaiškėjo, jog visuose mišiniuose fitoestrogenų kiekis buvo 6-11 kartų didesnis, nei reikalinga sukelti moterų menstruacinio ciklo pakitimams. Dar daugiau, ištyrus fitoestrogenų kiekį 21 berniuko kūdikio plazmoje buvo rasta, jog šios medžiagos buvo 200 kartus daugiau nei tokio pat amžiaus berniukų kūdikių, kurie buvo maitinti motinos pienu. Tai buvo prilyginta maždaug penkioms kontraceptinėms piliulėms. [4]. Motinos piene estrogenų kiekis yra nežymus. Tuomet buvo padaryta išvada, jog būtini išsamūs tyrimai įvertinti galimą fitoestrogenų įtaką tolimesnei sveikatai, kai jie buvo naudoti ypač ankstyvame žmogaus gyvenime. Kol kas taip ir lieka neaišku ar tai neturi ar neturės poveikio tolimesniam tokių vaikų lytiniams brendimui ir reprodukcinei sveikatai. Mokslininkai griežtai kelia klausimą – „ar kūdikių maitinimas sojos mišiniais nebus vienas iš didžiausių nekontroliuojamų eksperimentų su žmogaus kūdikiu?“[1].

Izoflavonai, esantys sojos produktuose, laikomi antityroidiniais agentais, kurie gali sukelti Bazedovo ligą (gūžį). Į šią rizikos grupę papuola kūdikiai, maitinami sojos mišiniais, o taip pat ir žmonės, naudojantys didelius kiekius sojos maiste ar izoflavonų papildus.[5]

 
Metalai sojos mišiniuose
 

JAV buvo paskelbti saugūs mangano kiekio normatyvai suaugusių, mažų vaikų ir kūdikių mityboje: suaugusiems 2,5-3 mg per parą, mažiems vaikams 1-1,5 mg, o kūdikiams iki 6 mėnesių -0,5-1 mg per parą. Šiuo metu kūdikiams iki 6 mėn. rekomenduojama 0,6 mg riba per parą.[6] Brandžiame motinos piene 100 ml randama 0,0004 – 0,0015 mg mangano, o priešpienyje jo visai nėra.[7] Taigi, leistinas mangano kiekis apie 120 kartų viršija mangano kiekį, randamą motinos piene. Šio elemento perteklius gali pakenkti kūdikių smegenų vystymąsi ir pakeisti elgesį paauglystėje. Ruth Welch iš JAV Maisto ir vaistų administracijos teigia, jog kuo skubiau žadama peržiūrėti normatyvus ir leidžiamą mangano kiekį kūdikių iki 6 mėn. maiste sumažinti iki 0,005 mg per parą. Ištyrus sojos mišinius rasta, jog kūdikiai iš sojos mišinių (jei suvalgo vidutiniškai 1 litrą) per parą gauna labai įvairų nuo 0,2- 0,4 – 2,2 mg mangano, o tai žymiai viršija motinos piene 1 litre randamo mangano kiekį. Mokslininkai paskaičiavo, jog 8 mėn. kūdikis, maitinamas sojos mišiniu kasdien absorbuoja 1,1 mg mangano daugiau nei yra normalus kūdikio poreikis. Šis perteklius pasiskirsto organizme: raudonuose kraujo kūneliuose, kepenyse, inkstuose. 8 proc. deponuojami smegenyse ir gali sukelti mangano ataką. Tai buvo patvirtinta tragiškų įvykių JAV, kai kepenų ligomis sergantiems kūdikiams buvo skirtas intraveninis maitinimas, kur mangano kiekis nebuvo didesnis nei leidžia normatyvai ar randama sojos mišiniuose. Iš 57 kūdikių, gavusių šį „saugų“ mangano kiekį, 2 išsivystė motorikos sutrikimai, o 6 buvo diagnozuota bazalinių ganglijų pažeidimas. Žinomas mangano poveikio žmogui ir gyvūnams tyrinėtojas Crinella iš Kalifornijos rado padidėjusį mangano kiekį hiperaktyvių vaikų plaukuose, lyginant su kontroline grupe. Kalifornija istoriškai pasižymi maža mangano koncentracija dirvoje, ore ir vandenyje, todėl šis tyrinėtojas iškėlė hipotezę, jog ekspozicija įvyko ankstyvame amžiuje, maitinant tokius vaikus motinos pieno pakaitalais. Tuomet jis atliko tyrimus su žiurkėmis ir įrodė, jog tų žiurkių, kurios gavo tokį kiekį mangano, kuris randamas piene (0,005 mg) niekuo nesiskyrė nuo kontrolinių žiurkių, kurioms nebuvo duota mangano, o tos kurios gavo penkis kartus didesnį kiekį, jų bazaliniuose ganglijuose dopamino sumažėjo 48 proc., o kurios gavo 0,5 mg, tai dopamino sumažėjo net 63 proc. [6] Jis padarė išvadą, jog susikaupęs manganas bazaliniuose ganglijuose gali sukelti elgesio pakitimus brendimo laikotarpiu, kai daugybė stresorių reikalauja didelio dopamino išsiskyrimo, kurie atsakingi už endorfinų išsilaisvinimą smegenyse. Tai padeda reguliuoti reakcijas į stresą, sukelia sedaciją. Todėl esant mažam dopamino kiekiui paauglystės laikotarpiu išryškėja ypatingai agresyvus elgesys [6].
1996 m. Amerikos pediatrų akademija paskelbė apie aliuminio toksiškumą kūdikiams ir mažiems vaikams ir atkreipė dėmesį į didelį aliuminio kiekį, randamą sojos mišiniuose. Motinos piene aliuminio randama nuo 4 iki 65 ng/ml, tai sojos mišiniuose nuo 600 iki 1300 ng/ml. Aliuminio šaltinis mišinyje yra mineralinės druskos, kurios naudojamos mišinio gamyboje. Aliuminis, kuris sudaro 8 proc. žemės plutos, yra trečias labiausiai paplitęs elementas, kurio biologinės funkcijos žmogaus organizme iki šiol nerandama. Aliuminio toksiškumas pasireiškia tuo, jog nusėda kauluose ir centrinėje nervų sistemoje, ypač jei yra nepakankama inkstų funkcija dėl neišnešiotumo ar kitų ligų. Be to aliuminis konkuruoja su kalciu ir sutrikdo kaulų mineralizaciją. Tokios kilmės osteopenija buvo stebėta neišnešiotiems ir hipotrofiškiems kūdikiams, maitintiems sojos mišiniu [8].


Ką sako apie sojos mišinius pačios kompanijos – gamintojos?

 

Prestižiniame medicinos žurnale JAMA 2001 išspausdinti tyrimų rezultatai teigia, jog atlikus telefoninę apklausą 248 vyrų ir moterų 20-34 metų amžiaus, kurie buvo maitinti kūdikystėje sojos mišiniais, patvirtino, kad jokių sveikatos sutrikimų neturėjo, išskyrus, kad moterys turėjos vidutiniškai trečdaliu dienos ilgesnį menstruacinį ciklą lyginant su karvės pieno pagrindu pagamintais mišiniais maitintiems 563 asmenims kontrolinėje grupėje. Šis tyrimas labai kritikuojamas dėl metodologijos. Tyrėjai remiasi respondentų atmintimi, o ne specialistų įrašais, nefiksuojama interviu apimtis ir kiti tokio netikslaus tyrimo aspektai, imtis tiriamųjų per maža, kad daryti išvadas, nenurodyta sojos mišinio naudojimo kiekiai, trukmė. Be to tyrimas finansuotas pačių gamintojų, o ne nepriklausomų šaltinių, ypač kai JAV net 20 proc. kūdikių maitinami sojos mišiniais. [9, 10].

  * Thelarche – krūtų susiformavimas mergaitėms prieš brendimo laikotarpį.
 
Dr. Eglė MARKŪNIENĖ
Klinikos "Sveika pradžia" gydytoja neonatologė
 
Literatūra
  1. Martyn T. Soya in artificial baby milks // The Practising Midwife, June 1999, Vol 2, No 6, p.16-19.
  2. Levinienė G.
  3. Freni-Titulaer L.W., Cordero J.F., Haddock L. et al. Premature thelarche in Puerto Rico. American Journal of Disease Control. 1986; 140: 1263-1264,
  4. Setchell K., Zimmer-Nechemias L., Cal J. Et al. Exposure of Phyto-oestrogens from soy-based formula // The Lancet 1997; 350: 23-27.
  5. Soy Formulas and the Effects of Isoflavones on the Thyroid, http://www.mercola.com/2000/feb/13/soy_thyroid_disease.htm
  6. How Safe is Soy Infant Formula? http://www.mercola.com/2001/jun/13/soy_formula.htm
  7. Riordan J., Auerbach K.G. Breastfeeding and Human Lactation, Jones and Bartlett Publishers, 1999; 874 p.
  8. American Academy of Pediatrics // Pediatrics, Vol. 101 No. 1 January 1998, pp. 148-153
  9. Experts Dispute JAMA Soy Infant Formula Study, http://www.mercola.com/2001/sep/15/soy_formula.htm
  10. Soy Milk Is Safe! That Is What the Formula Industry Says, http://www.mercola.com/2001/aug/25/soy_milk.htm
Registracija mokymams

Visi straipsniai

Apie pogimdyminę depresiją

Dauguma moterų tikriausiai prisimena pirmąsias savaites po gimdymo: visi aplinkiniai džiaugiasi, vaikelis sveikas, gimdymas... plačiau >>

Mamos pienu maitinti serga rečiau

Mamos pienu maitinti serga rečiauXX a. viduryje medicinoje padaugėjo mokslinių tyrimų, įrodančių motinos pieno ir žindymo naudą kūdikio ir... plačiau >>

Neišnešioti naujagimiai

Neišnešioti naujagimiaiJei vaikelis gimė labai mažo svorio, t. y. mažiau nei 1500 g, jam sunku... plačiau >>