Neretai kalbame apie gimdymą ir žindymą kaip visiškai nesusijusius dalykus. Mąstome taip – pradžioje pagimdysiu, o apie žindymą išsiaiškinsiu, kai jau turėsiu mažylį ant rankų. Tačiau gamtoje viskas susiję – mama ir mažylis persipynę įvairiausiais fiziologiniais, psichologiniais, galbūt ir energetiniais ryšiais. Todėl toks svarbus virsmas kaip gimdymas neturėtų būti diskutuojamas atskirai nuo žindymo.
Dar 1985-aisiais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) konstatavo, jog tai, kaip vyksta gimdymas, tiesiogiai įtakoja žindymo sėkmę. 2003-aisiais patvirtinta pasaulinė sveikatos strategija skelbia, jog motina ir kūdikis yra nedalomas biologinis ir socialinis vienetas, todėl motinos sveikata ir mityba ir neišvengiamai susijusi su kūdikio sveikata ir mityba.
Kad žindymas būtų sėkmingas, reikia keleto dalykų: kūdikio, sugebančio žįsti, motinos, kuri nori ir gali maitinti savo kūdikį, žindymas turi būti malonus abiem, o aplinka – žindymui palanki. Ką gi sako moksliniai tyrimai šiuo klausimu? Pasirodo, jog studijų, tiriančių gimdymo būdo bei eigos poveikį žindymo sėkmei, nėra daug.
Gimdymo būdo poveikis
Motinos pasitikėjimas savimi bei tikėjimas savo sugebėjimu pagimdyti kūdikį yra tiesiogiai susijęs su jos tikėjimu savo sugebėjimu žindyti. Daug tyrimų yra nustatę ryšį tarp požiūrio, nuostatų apie žindymą bei žindymo sėkmės. Tad tikėjimas savimi yra labai svarbu. Tuo tarpu mūsų visuomenėje propaguojamas požiūris į gimdymą kaip į medicininę procedūrą, kurią įmanoma atlikti tik ligoninėje, ir kurią iš esmės kontroliuoja medikai, o ne pati gimdyvė.
Sąrėmių metu ji paliekama viena, paguldyta lovoje, ant nugaros, jai neduodama valgyti ir gerti (vietoj to, skysčiai leidžiami į veną), jai leidžiami skatinamieji arba nuskausminamieji vaistai. Pagrindiniai rizikos faktoriai, sukeliantys žindymo problemas, yra šie:
- epidūrinė nejautra ir narkotiniai nuskausminamieji,
- skatinimas,
- Cezario operacija,
- replių naudojimas,
- vakuumo naudojimas,
- ilgas ir sunkus gimdymas, ypač kuomet kūdikis slenka gimdymo takais veideliu į priekį (occiput posterior padėtis).
Neretai būsimosios mamos nežino, jog gimdymo skatinimas gali turėti neigiamų pasekmių. Tyrimai rodo, jog pirmą kartą gimdančioms, skatinimas du kartus padidina Cezario pjūvio tikimybę. Sintetinis oksitocinas, naudojamas skatinimo metu, sukelia stipresnius sąrėmius. Tai padidina spaudimą vaiko galvutei gimdymo metu, padidina motinos skausmą, ir galbūt naujagimio skausmą. Be to, šiuo metu jau įrodyta, jog būtent kūdikis išskiria tam tikrą cheminę medžiagą, kuri ir duoda impulsą gimdymo pradžiai. Jei gimdymo veiklai neprasidėjus, bandoma ją dirbtinai sukelti skatinamaisiais vaistais, vertėtų prieš tai pagalvoti ar kūdikis jau tikrai pakankamai subrendęs gimti. PSO duomenimis, pasaulyje tik 10 proc. skatinimų turėjo medicininį pagrindą. Tai reiškia, kad didžioji dauguma gimdymų buvo skatinamos be aiškios priežasties.
Kaip jaučiasi kūdikis
Nederėtų pamiršti, kad gimdymo metu didelį darbą dirba ir mažylis. Tyrimai rodo, kad skausmo ir diskomforto kūdikiui mažinimas gimdymo metu yra tiesiogiai susijęs su mažesne tikimybe, kad suaugęs jis padarys smurtinį nusikaltimą. Taip pat ištirta, kad skausmą kūdikiui gali sukelti šie dalykai: mekonijumi užteršti skysčiai ir membranos, gimimas su instrumentų pagalba arba kūdikio apsukimas gimdymo takų viduje, komplikacijos, dėl kurių vaikas ir motina atskiriami.
Gimdymo metu kūdikio kaukolės kaulai persigrupuoja, susispaudžia, kad galvutė lengviau praeitų gimdymo kanalu. Po gimdymo, kvėpavimas, žindimas ir verkimas padeda kūdikio kaulams grįžti į normalią padėtį. Esant veido nervų pažeidimams, kūdikis nesugebės normaliai žįsti, nemokės taisyklingai paimti krūties.
Cezario pjūvis ir žindymas
Vieša paslaptis, kad šiais laikais dalis moterų renkasi cezario pjūvį vien todėl, kad bijo gimdymo skausmų. Tačiau išlieka neaišku, ar šios mamos yra pakankamai informuotos, kokią įtaką toks pasirinkimas turės žindymui. Moksliniai tyrimai rodo, jog cezario operacija yra tiesiogiai susijusi su tokiomis neigiamomis pasekmėmis kūdikiui ir motinai:
- kūdikiai dažniau atskiriami nuo savo motinų,
- jiems dažniau valomi kvėpavimo takai bei jie yra dažniau gaivinami,
- jie dažniau primaitinami mišinėliais,
- jų ryšys su motina yra silpnesnis,
- motina patiria didesnį pogimdyminį skausmą ir suvartoja daugiau vaistų,
- motinos išgijimo laikotarpis yra ilgesnis,
- tris kartus didesnė motinos mirties rizika.
Medicininių procedūrų įtaka
Ištirta, jog kai kurios rutiniškai atliekamos naujagimio sveikatos priežiūros procedūros neigiamai veikia žindymą. Pastebėta, kad kvėpavimo takų išsiurbimas yra ypatingai stiprus stimulas naujagimiui, jis sukelia netaisyklingus liežuvio judesius, pažeidžia nosiaryklę, o tai neišvengiamai veikia žindymo sėkmę. Taip pat, kai kurie mokslininkai mano, kad gleivės kvėpavimo takuose yra ne be priežasties, ir kad jų nereikia išsiurbinėti.
Bet kuri iš žemiau išvardintų procedūrų įtakoja žindymą, jei yra atliekama prieš pirmąjį kūdikio žindymą:
- kūdikio ir motinos atskyrimas dėl bet kokios priežasties,
- svėrimas ir matavimas,
- vitamino K injekcija,
- kulniuko dūris,
- kūdikio hipotermija.
Nuskausminamųjų poveikis
Visi nuskausminamieji, kuriuos vartoja mama, patenka į placentą. Intraveniniu ar epidūriniu būdu leidžiami nuskausminamieji patenka į placentą per laikotarpį nuo 15 sekundžių iki 2 minučių. Visi nuskausminamieji vartojami gimdymo metu gerai tirpsta riebaluose, todėl nusėda naujagimio smegenyse. Nustatyta, jog nuskausminamųjų poveikis kūdikiui išlieka iki 30 dienų. Štai kodėl kūdikiai, gimę naudojant nuskausminimą, yra mieguisti – jie yra stipriai paveikti vaistų ir elgiasi kitaip, nei be medikamentinio nuskausminimo gimę naujagimiai.
Toliau pateikiame trumpą santrauką tyrimų, rodančių neigiamą epidūrinės nejautros poveikį žindymo sėkmei:
- epidūrinė nejautra turi neigiamą poveikį žindymui per pirmąsias 24 valandas po gimimo,
- motinos, gimdžiusios su nejautra, dažniau skundžiasi nepakankamu pieno kiekiu,
- kuo didesnė nuskausminamųjų dozė, tuo didesnis neigiamas poveikis žindymui,
- moterys, kurioms buvo atlikta epidūrinė nejautra rečiau žindė savo kūdikius praėjus kelioms dienoms po gimdymo, ir dažniau nustojo žindyti per pirmąsias 24 valandas po gimdymo,
- esant natūraliam gimdymui be nuskausminamųjų yra didžiausia tikimybė, kad naujagimis pats pradės žįsti iškart po gimimo
- epidūrinės nejautros metu naudojami vaistai blokuoja natūralius motinos ir kūdikio endorfinus, todėl abu kenčia didesnį skausmą.
Įdomu yra tai, kad motinos priešpienyje yra dvigubai didesnis beta-endorfinų kiekis, nei motinos kraujyje. Endorfinų kiekis priešpienyje ir piene išlieka padidintas bent 10 dienų. Esant priešlaikiniam gimdymui, beta-endorfinų kiekis dar labiau padidėja. Taigi, pati gamta pasirūpina, kad po gimdymo mažylis nejaustų skausmo. Tačiau – cezario operacija bei epidūrinė nejautra sumažina endorfinų kiekį piene. Todėl labai svarbu, kad motinos, kurios renkasi gimdyti cezario pjūvio būdu, ar su epidūrine nejautra, būtų informuotos apie tokio pasirinkimo pasekmes.
Nuo nuskausminamųjų mieguisti naujagimiai žinda prasčiau, todėl jie dažniau būna alkani ir neramūs. Jie dažniau pažeidžia motinos spenelius, o neramumas mažina motinos pasitikėjimą savo jėgomis. Kuomet pienas prastai pašalinamas iš krūties, dažniau pasitaiko krūtų persipildymas, reikia daugiau pagalbos, kad žindymas vyktų sklandžiai.
Tad kokia išeitis
Nederėtų sakyti, kad padėtis yra visiškai be išeities, ir esant stipriai medikalizuotai medicinai (kokia ji yra dabar), nėra ko tikėtis sėkmingo ilgalaikio žindymo. Specialistai teigia, kad nusimanančio žmogaus palaikymas gimdymo metu (pvz, JAV plačiai paplitusi doula – gimdymo padėjėja) , lengvas maistas ir gėrimai gimdymo metu, laisvas gimdyvės judėjimas gimdymo metu, ne medikamentinis nuskausminimas, ir nereikalingų intervencijų vengimas gerokai padidintų sėkmingo gimdymo ir žindymo tikimybę. Naujagimiams palankios ligoninės iniciatyva, plačiai paplitusi visame pasaulyje (ne taip plačiai, deja, Lietuvoje), šiuo metu modifikuojama ir praplečiama, įtraukiant papildomą – Motinai palankų – modulį. Tai užtikrins platesnį gimdymo įtakos žindymui tyrinėjimą bei gimdymo praktikos judėjimą natūralumo linkme.
Parengta remiantis:
Pranešimas konferencijoje GoldCon07: The Impact of Birthing Practices on the
Breastfeeding Dyad, Linda Smith, IBCLC, 2007
