Ištisus šimtmečius mūsų močiutės vystydavo kūdikius drobiniais vystyklais, kol buvo sukurtos vienkartinės sauskelnės. Tėvai lengviau atsikvėpė – nebereikia dažnai keisti, skalbti, virinti, lyginti. Tačiau vis daugiau šeimų atsisako vienkartinių sauskelnių ir grįžta prie skalbiamų vystyklų. Kodėl?
Vieni numoja ranka – kažkokie viduramžiai! Esą, tai tik beprasmiškas žvalgymasis atgal ir nepagrįsti sentimentai natūralumui. Tačiau šeimos, apsisprendusios atsisakyti vienkartinių sauskelnių, teigia, kad jų žingsnis yra rimtas ir gerai apgalvotas. Tobulėjo ne tik sauskelnės, bet ir daugkartinio naudojimo vystyklai.
Minkštutėlės, spalvingos, švelnios, grynos vilnos ar medvilnės patogiai užsegamos kelnytės, puikiai sugeriantys drėgmę šiuolaikiniai vystyklai – visai nebepanašūs į vystyklus, naudotus prieš kelis dešimtmečius.
Sauskelnių reklama – negailestinga. Sauskelnės – vaiko laimės garantas. Užpakaliukas sausas, todėl vaikas linksmas, laimingas, žaidžia, mokosi, tobulėja… Ko daugiau reikia? Reklama tokia įtaigi, kad mažesnes pajamas gaunantys tėveliai verčiasi per galvą, bet sauskelnėms pinigų randa.
Mintis, kad vaiką galima auginti be sauskelnių, net nekyla. Bet ar reklamoje pateikiama visa informacija? Kodėl vis dėl to verta grįžti prie daugkartinio naudojimo natūralaus pluošto vystyklų?
Sveikata, arba sausa – tai dar nebūtinai saugu
Užrakinta drėgmė.
Amerikos Nacionalinė Vystyklų Asociacija (www.diapernet.org ) teigia – sausa, tai dar nereiškia saugu. Kai vaikai pradėjo segėti vienkartines sauskelnes su absorbuojančiais cheminiais junginiais, tėvų dėmesingumas sumažėjo.
Tačiau net ir tada, kai kūdikio užpakaliukas yra sausas, nedera pamiršti, kad „užrakintas“ šlapimas yra šalia kūdikio odos, išmatos – taip pat, ir jose besidauginančios bakterijos – irgi.
JAV atlikti tyrimai rodo, kad 1955 metais, kai visi Amerikos kūdikiai buvo vystomi medvilniniais vystyklais, nuo vystyklų dermatito kentėjo 7% kūdikių, o 1991 metais, kai 90% mažųjų amerikiečių jau segėjo sauskelnes, užpakaliukus bėrė 78% kūdikių (http://www.diapernet.org/whycloth.htm).
Tuo tarpu chemiškai neapdorota vilna pasižymi unikalia savybę – lanolina (vilnos riebalai) suskaido šlapimo rūgštį, kuri dirgina švelnią kūdikio odelę, ir paverčia ją vilnos vašku. Vilna taip pat neutralizuoja su šlapimu ar prakaitu išsiskiriančius toksinus, neleisdama odai jų absorbuoti ir taip grąžinti atgal į organizmą.
Kūdikiai, nuo pirmųjų dienų dėvintys kūdikių kelnytes, žymiai rečiau kenčia nuo vystyklų dermatito. Jei vis dėl to oda yra labai jautri, galima rinktis natūralaus nebalinto šilko vystyklus. Juose esantis sericinas (šilko klijai) gydo pašutimus geriau už bet kokį kremą. Ir visai nesvarbu, kokius vystyklus vaikas dėvi, keisti juos reikia dažnai.
Higienistai net ir sauskelnes rekomenduoja keisti kas dvi valandas.
Cheminiai junginiai.
Daugelis mamų jau įprato skaityti maisto produktų etiketes ir vertinti jų sudėtį. Norisi vaikus maitinti sveiku, ekologišku, natūraliu maistu. Žinoma, sauskelnės – ne maistas, tačiau pažiūrėkime į jų sudėtį: medienos masė, absorbuojanti medžiaga (natrio poliakrilatas), polietilenas arba polipropilenas (plastmasė), celiuliozė, elastinė medžiaga, kvapai (http://www.diaperco.com/pg/24-Why-Use-Cloth-.aspx).
Natrio poliakrilatas yra toksiškas junginys, kuris 1980-aisiais buvo naudojamas moteriškų tamponų, sukėlusių nemažai toksinio šoko atvejų, gamyboje. Deja, ta pati absorbuojanti medžiaga naudojama daugumos sauskelnių gamybai iki šiol.
Kita pavojinga cheminė medžiaga – dioksinas – susidaro balinant popierių. Jo taip pat yra randama kai kuriose sauskelnėse.
1999 metais JAV atlikti tyrimai (http://www.diapernet.org/001asthma.htm) su laboratorinėmis pelėmis patvirtino, kad daugumos rūšių sauskelnėse naudojami cheminiai junginiai bei sintetiniai kvapai gali sukelti astmos priepuolius.
Dr. Rosalind C. Anderson, šio tyrimo vadovė, aiškina, kad dujinės medžiagos, žinomos kaip kvėpavimo sistemos dirgikliai, yra šalutiniai perdirbimo produktai, randami ne tik sauskelnėse, bet ir kitose vaikiškose prekėse. Autoriai pataria tėvams būti itin atidiems, ypač tiems, kurie patys turi polinkį į astmos priepuolius.
Natūralūs ekologiški pluoštai – medvilnė, vilna, kanapės ar šilkas – leidžia odai laisvai kvėpuoti. Tankiai suausta medvilnė pasižymi puikiomis sugeriančiosiomis savybėmis, o vilna ne tik sugeria ir išgarina drėgmę, bet ir neleidžia kūnui atvėsti.
Vėsinimosi sistemos sutrikdymas.
Kiti JAV atlikti tyrimai (http://www.diapernet.org/whycloth.htm) nustatė, kad vienkartinės sauskelnės trikdo berniukų sėklidžių vėsinimosi sistemą. O sėklidžių temperatūros padidėjimas sąlygoja mažesnį gyvybingų spermatozoidų kiekį spermoje, taigi, mažesnį vaisingumą.
Tyrimo, kurio rezultatai išspausdinti „Archives of Desease in Childhood“, autoriai teigia, kad vaikystėje dėl vienkartinių sauskelnių dėvėjimo užsitęsę padidėjusios temperatūros epizodai kelia grėsmę vyrų vaisingumui ir lytinei sveikatai.
Besirinkdama drabužėlius kūdikiui, dažna mama ieško ne sintetinių, bet natūralios medvilnės ar vilnos gaminių. Medikai taip pat rekomenduoja rengti vaikus natūralių medžiagų drabužiais. Kodėl ši taisyklė negalioja vaiko užpakaliukui? Ar tai nėra dėmesio verta kūno dalis?
Deja, užpakaliukas dažnai pasmerkiamas 2-3 metus dieną ir naktį būti įkalintas plastmasės, popieriaus ir įvairių cheminių medžiagų maišelyje.
Sauskelnių sindromas.
Švedijoje atlikti tyrimai (https://www.imsevimse.co.uk/) rodo, kad 1989 metais dauguma vaikų nebedėvėdavo sauskelnių būdami maždaug 2 metų. 2006 metais pasirodė, kad sauskelnes vaikai dėvi iki 3 ir netgi iki 7 metų. Pradėtos gaminti sauskelnės vaikams iki 30 kg.
Vaikai nebenori,o dažnai ir nebegali pasituštinti, nejausdami šilto kompreso ant užpakaliuko. „Sauskelnių laikotarpis“ vis ilgėja, o tėvai už malonumą moka ne tik pinigais, bet ir vaiko sveikata bei ekologija.
Netiesa, kad pratinimas prie puoduko anksčiau, tėra vaiko dresavimas. Natūraliai vystomi vaikai tiesiog greičiau pajunta ir įsisąmonina šlapinimosi bei tuštinimosi procesus, greičiau įgyja gebėjimą jausti ir valdyti savo fiziologinius poreikius.
Ekologija
Nuo tada, kai pasaulį išvysta kūdikis, mama nebegali gyventi su nuostata „po manęs nors ir tvanas“. Ji tampa nematomu kraujo ir sielos ryšiu susieta su visomis ateities kartomis. Tad ar galime nesirūpinti, kokį pasaulį paliksime savo vaikams ir savo vaikų vaikams?
Dauguma Lietuvos šeimų, naudojančių skalbiamus vystyklus, pirmoje vietoje nurodo motyvą, kad vaikui taip yra sveikiau. Užsienyje pirmasis motyvas yra ekologija. Gal mes dar nežinome, kokią ekologinę problemą sukelia vienkartinių sauskelnių naudojimas?
Ir vis dėl to:
- Kiekvienas vaikas, augantis su natūraliais vystyklais, išsaugo pasauliui mažiausiai 4 medžius. Sauskelnių gamybai kasmet jų nukertamas 1 milijardas.
- Kiekvienas vaikas, augantis su natūraliais vystyklais, neišmeta į šiukšlyną apie tonos atliekų, kurioms suirti prireiktų nuo 200 iki 500 metų. Vienkartinės sauskelnės sudaro 30% visų sunkiai yrančių atliekų.
- Kiekvienas vaikas, augantis su natūraliais vystyklais, sutaupo pasauliui maždaug 1420 litrų naftos. Vienoms sauskelnėms pagaminti sunaudojamas 1 puodelis naftos.
- Kiekvienas vaikas, augantis su natūraliais vystyklais, taupo nykstančius žemės resursus. Vienkartinėms sauskelnėms sunaudojama 2 kartus daugiau vandens, 3 kartus daugiau energijos, 20 kartų daugiau žaliavų nei skalbiamiems vystyklams.
http://www.diaperaps.com/home/dp1/environment_main.html
Susimąstyti verta, juk šis pasaulis yra mūsų namai. Ir kiekvienas kūdikis, kiekviena šeima, kiekvienas žmogus gali padaryti tikrai daug, kad pasaulis būtų švaresnis, gražesnis, jaukesnis ir mielesnis.
Kaina, arba piniginių tuštėjimo metas
Mintis, kad vaiką galima auginti be sauskelnių, net nekyla. Kol išmoksta naudotis tualetu, vienas vaikas vidutiniškai sunaudoja 6000 vienkartinių sauskelnių. Vienos sauskelnės kainuoja maždaug 1 litą. Taigi, vieno vaiko sausas užpakaliukas tėvams kainuoja apie 6000 litų.
„Sauskelnių laikotarpiui“ ilgėjant, atitinkamai didėja ir pinigų suma. Daugkartiniai vystyklai, net įskaičiuojant sąnaudas skalbimui, atsieina žymiai pigiau. Juo labiau, kad taupios ar sunkiai besiverčiančios mamos juos gali pasisiūti ir pačios.
Nors šį finansinį argumentą pateikia labai nedaug skalbiamus vystyklus besirenkančių šeimų, pagalvoti taip pat verta. Juk sutaupytus pinigus galima panaudoti kitiems vaiko poreikiams.
Filosofija, arba neracionalus bet mielas natūralumas
Galima pažaisti paprastą asociacijų žaidimą. Kokius jausmus sukelia saulėje džiūstantys vystyklai? Pabandykite užuosti švarių vystyklų kvapą, pajusti audeklą tarp pirštų… O dabar pagalvokite apie naujas sauskelnes… Ir nieko…
Juk jų gyvenimas – daugiausiai keturios valandos ir kelionė į šiukšlių dėžę. Atrodo, ilgai naudojamas daiktas įgyja atmintį, prisigeria gyvybės, tampa toks asmeninis ir individualus. Gera priglausti prie skruosto seniai išaugtus vaiko drabužėlius, gera po dvidešimties metų išsitraukti apsitrynusias medines kaladėles.
O kaip su sauskelnėmis? Kaip teigia reklama – užsek ir pamiršk…
Įsivaizduokite tik ką gimusį kūdikį… Taip norisi jį apgaubti šilkais ir gėlių žiedlapiais… O pabandykite įsivaizduoti, kad įvyniojate į popierių ir plastmasę… Hm… Neišeina… Natūralumas, kad ir koks neracionalus beatrodytų, turi savą filosofiją – natūralios medžiagos turi ne tik paviršių, bet ir dvasinį gylį.
Kiekvienas žmogus, nors ir nesąmoningai, tai jaučia. Todėl mus ir traukia natūralios medžiagos. Prisilietimas prie jų padeda vaikui nepamiršti, kad pasaulis nėra vien plokštuma.
