Kosulys yra natūralus organizmo apsauginis refleksas, staigus oro išstūmimas iš plaučių. Jis padeda išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių, dulkių ir svetimkūnių, tačiau užsitęsęs kosulys gali reikšti sveikatos sutrikimą.
Kosuliu skundžiasi apie 18% žmonių, rūkantys – dar dažniau. Tai yra penktas pagal dažnumą nusiskundimas, dėl kurio kreipiamasi į šeimos gydytoją. Apie 30% atvejų jį gali sukelti net kelios priežastys vienu metu. Kosulys skirstomas į tris tipus: ūmų – trunkantį mažiau nei 3 savaites, poūmį (užsitęsusį) – 3 – 8 savaites ir lėtinį – trunkantį ilgiau nei 8 savaites (vaikams – ilgiau nei 4 savaites). Užsitęsus kosuliui gali atsirasti pilvo ar kirkšnies išvarža, šlapimo nelaikymas, sutrikti miegas, skaudėti krūtinės plote, varginti galvos skausmai, galimas vėmimas, ypač vaikams.
Dažniausia ūmaus kosulio priežastis yra virusinė infekcija (dar vadinama peršalimu). Esama atvejų, kuomet po šios infekcijos kosima iki 7 savaičių dėl padidėjusio bronchų jautrumo, tai yra normalu, praeina savaime. Taip pat kosima dėl sinusito, bronchito, plaučių uždegimo, bronchų astmos paūmėjimo, tuberkuliozės, užspringimo (ypač vartojus alkoholio arba sergant smegenų insultu). Užsitęsusio kosulio priežastimi nerūkantiems asmenims gali būti viršutinių kvėpavimo takų kosulio sindromas (dar vadinamas užnosiniu varvėjimu), kuomet esant slogai ar sinusitui gleivės iš nosies ertmės ryklės sienele teka žemyn į kvėpavimo takus. Taip pat bronchų astma ir skrandžio problemos, kai rūgštys grįžta iš skrandžio į stemplę (taip vadinamas „refliuksas“).
Šia liga serga kas trečias suaugęs, trečdalis jų kosti. Rūkantiems – pirmoje vietoje kosulį sąlygoja tabako medžiagos ir lėtinis bronchitas. Retesnėmis kosulio priežastimis gali būti profesinė aplinka, kurioje yra alerginių medžiagų, ausies receptorių dirginimas (dėl sieros kamščių, plaukelių, svetimkūnio, netinkamų akinių), plaučių vėžys, širdies ligos, psichologinės priežastys, vaistai (yra keleta vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui ar širdies nepakankamumui gydyti, kurie gali sukelti kosulį). 10 – 15% kosinčių suaugusių serga kokliušu ir yra pavojingi vaikams. Tarp vaikų aktualiausios lėtinio kosulio priežastys yra bronchų astma (kosulio forma), užnosinis varvėjimas ir skrandžio problemos.
Kosulys gali būti įvairus: gydytojai gali jį vadinti priepuoliniu, lojančiu, “metaliniu”, kimiu, drėgnu arba sausu, jis gali pasireikšti įvairiu paros metu. Ši informacija kažkiek padeda gydytojui, nustatant tikėtiną priežastį. Sausu vadiname tokį kosulį, kai neturima kuo atsikosėti. Jis pasireiškia dėl jautresnės kvėpavimo takų gleivinės, bronchų sienelių susitraukimo. Drėgnu kosuliu vadiname tokius atvejus, kai vyrauja gleivių gamyba, be didesnių pastangų atkosima gleivių, sekreto. Kosulys kaip vienintelis simptomas būna rečiau. Jį gali lydėti sloga, gerklės skausmas, dusulys, temperatūros padidėjimas, skrepliavimas, krūtinės skausmas, gelta, atsikosėjimas krauju, svorio mažėjimas arba rėmuo.
Nustatant ligos diagnozę, gydytojui svarbios kosulio atsiradimo aplinkybės, lengvinantys ir sunkinantys veiksniai, kiti simptomai, vaistų vartojimas, rūkymas, kelionės, su skrandžio problemomis susijusę skundai. Vien išsamus pokalbis su pacientu padeda nustatyti diagnozę apie 70 – 80% atvejų. Taip pat apžiūrimos ausų ir nosies landos, ryklė, akys, klausomi plaučiai ir širdis. Pirmiausia šeimos gydytojas galvoja apie dažniausias priežastis, prieš siųsdamas plaučių gydytojui ar ieškodamas retesnių ligų. Vaikų užsitęsęs kosulys reikalauja itin didelio atidumo, svarbiausias ir pirmas specialistas šiuo atveju yra alergologas.
Kosintiems pacientams atliekamas bendras kraujo tyrimas (dėl uždegimo) arba C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimas (padeda atskirti virusinę infekciją nuo bakterinės), atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, plaučių funkcinis tyrimas (spirometrija), alerginiai mėginiai, veido daubų rentgenograma, tiriamas virškinamasis traktas, žymiai rečiau prireikia bronchoskopijos (bronchų apžiūra lanksčiu vamzdeliu su lempute), plaučių kompiuterinės tomogramos, širdies echoskopijos. Galima tirti skreplius, paimti tyrimui išskyrų iš nosies, o įtariant tuberkuliozę, atliekama odos Mantu reakcija.
Kreiptis į šeimos gydytoją reiktų tais atvejais, jei kosulys vargina daugiau nei 10-14 dienų, gausiai atkosite gelsvų skreplių, švokščiate kvėpuojant, dūstate, karščiuojate, krenta svoris, atkosite kraujo, gausiai prakaituojate naktį. Kosintis vaikas visuomet turėtų būti apžiūrėtas kiek įmanoma greičiau. Maži vaikai silpniau iškosti (silniaus išreikštas kosulio refleksas), todėl galimos greitesnės ligos pasekmės.
Kosulys kartu yra ir būdas organizmui išgyti. Ūmiu atveju jis dažniausiai nereikalauja rimtesnio gydymo, jei būklė neblogėja. Geriausias būdas gydyti kosulį, tai veikti jo priežastį. Nereiktų gydyti savarankiškai mažų vaikų vaistais, kurie skirti nuo peršalimo ar kosulio, nes galimi šalutiniai poveikiai. Žmonės, turintys alergiją, turėtų dirbti gerai vėdinamoje patalpoje arba naudoti apsaugines veido kaukes. Kosint itin svarbi skysčių pusiausvyra organizme, todėl jų reiktų vartoti gausiau. “Erzinantis kutenimas” gali būti gydomas čiulpiamom pastilėm, medumi (gerai padeda prieš miegą, ypač vaikams, nereiktų duoti jaunesniems nei 1 metų amžiaus), saldymedžiu, neskiestom sultim, ledais, slopinančiais kosulį vaistais (tik pasitarus su gydytoju!). Esant būtinybei, tik pasitarus su šeimos gydytoju, skiriami antibiotikai.
Rekomenduojama mesti rūkyti. Sausam kosuliui palengvinti tinka oro drėkintuvai, garintuvai. Nereikėtų nustebti, jeigu jums kosint gydytojas paskirs skrandžio rūgštingumą mažinančių, priešastminių, bronchus plečiančių ar priešalerginių vaistų. Kosulį veikiančių vaistų yra keletas rūšių. Kiekvienas iš jų turi savo paskirtį ir pritaikymą. Dėl jų vartojimo reiktų pasitarti su gydytoju, kuris parinks tinkamą, atsižvelgęs į kosulio pobūdį.
Dr. Skaidrė Paulauskienė
šeimos gydytoja
