Po naujagimio gimimo tiek tėvai, tiek medikai kuo greičiau nori įsitikinti ar mažylis/mažylė sveiki. Naujagimis per pirmą savo gyvenimo mėnesį prisitaiko prie šio pasaulio. Nežinant naujojo žmogučio adaptacijos ypatumų, galima neteisingai interpretuoti tik naujagimiui būdingas būkles ir pradėti gydyti normą.
Taip buvo metas, kai motinai, prasidėjus brandaus pieno gamybai, naujagimiui pradėdavo dažnai tuštintis 10-14-tą parą, jie būdavo išsiunčiami į infekcinę ligoninę. Ten būtinai pasėdavo naujagimio išmatas, išaugdavo stafilokokas. Gimdymo stacionarai patirdavo higienistų spaudimą dėl neva tai stafilokokinio protrūkio.
Dar pasėdavo motinos pieną, o ten taip pat išaugdavo stafilokokas. Kitaip būti ir negalėjo, nes tiek naujagimio žarnynas, tiek motinos krūties latakai yra kolonizuoti vienokiu ar kitokiu kiekiu stafilokokų, tačiau tik ypatingomis sąlygomis jie gali sukelti rimtas infekcines ligas.
Taigi trūko mokslinių įrodymų, o nukentėdavo sveikas naujagimis – jis būdavo gydomas, motinai uždraudžiama maitinti. Taigi, kas yra sveikas naujagimis ir kokie jo ankstyvosios adaptacijos ypatumai.
Naujagimystės laikotarpis tęsiasi nuo gimimo iki 28 gyvenimo paros.
Po gimimo kruopščiai nusausintas pašildytu vystyklu ar rankšluostėliu nuogas naujagimis guldomas motinai ant jos apnuoginto pilvo ir krūtinės, užklojamas minkšta antklodėle. Jis ilsisi, jaučiasi saugus, sušyla (nes po gimimo jis vėsta), apsisėja motinos mikroflora, pats susiranda krūtį.
Tik po maždaug 2 -3 val., kai naujagimis pažindo, galima jį sverti, matuoti ir atlikti pirmąjį tualetą (apvalyti ar išmaudyti, jei labai kraujuotas) Virkštelė rekomenduojama užspausti, nustojus jai pulsuoti.
Su pirmuoju įkvėpimu naujagimis apsirūpina deguonimi, o per pulsuojančią virkštelę jis dar kurį laiką gauna deguonies ir iš motinos. Tai palengvina jo adaptaciją.
APŽIŪRA
Gimus naujagimiui pirmoji jo apžiūra turi būti atlikta dar gimdykloje. Naujagimis vertinamas 10 balų sistema (Apgar skalė) du kartus – pirmą ir penktą minutę.
8-10 balų įvertinimas rodo gerą naujagimio būklę.
7 ir mažiau, reikalinga neatidėliotina pagalba naujagimiui.
Naujagimio būklę vertina gimdyme dalyvavęs medikas. Pirmoji išsami naujagimio apžiūra turi būti atlikta per pirmas 24 – 48 val. po gimimo neonatologo ar kito specialisto, kad būtų laiku pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos.
Sveiki naujagimiai iš gimdymo stacionaro gali būti išleisti jau po 6 val. Dažniausiai išleidžiami antrą – trečią parą. Kuo anksčiau išleidžiamas naujagimis iš stacionaro, tuo mažesnė tikimybė hospitalinės infekcijos.
Spalva
Sveiko naujagimio odos spalva ryškiai ar švelniai rausva. Antrą parą 70-90 proc. naujagimių kūnelyje pasirodo fiziologinė gelta dėl hiperbilirubinemijos. Gelta atsiranda iš yrančių eritrocitų išsilaisvinančio fetalinio hemoglobino. Susidaro netiesioginis bilirubinas. Gelta pasirodo veiduke, akių junginėje, visame kūnelyje. Gelta išnyksta per 2-3 savaites.
Oda
Laiku gimusio naujagimio oda padengta varškine mase – verniksu, kuris saugo odelę nuo vaisiaus vandenų pažeidimo, sušvelnina adaptaciją po gimimo. Pernešioto naujagimio oda būna sausa, pleiskanojanti, išmirkę padai ir delnai, nes verniksas būna susigėręs į odą ar jau nusiplovęs. Ant odelės stebimas plačiai išsidėstęs, bet negausus švelnus plaukuotumas (lanugo).
Per pirmas dvi savaites ant naujagimio odos galima stebėti šiuos pokyčius:
- Milia – baltus taškiukus ant nosytės, smakriuko. Tai riebalinių liaukų išskyros.
- Miliarinį bėrimą – dėl prakaito liaukų užsikimšimo.
- Toksinę eritemą – netaisyklingas raudonas dėmės, kurių centre gelsvas bėrimo elementas. -Stebima eozinofilija dėl baltymų apykaitos persitvarkymo.
- Mongolines dėmes – netolygų pigmento pasiskirstymas. Būdinga 80 proc. afrikiečių, azijatų ir indų bei romų kūdikiams.
- „Gandro žnybį“ – kraujagyslių tinklo paryškėjimą. Išnyksta per 6 mėn.
Virkštelė
Užspausta specialiu spaustuku virkštelė kasdien apvaloma 70° spiritu. Virkštelės liekana natūraliai sudžiūsta ir nukrenta per 2-3 sav. Po to dar 2-3 dienas išvaloma bambutė.
Galva
Kaukolės siūlės dažnai būna praviros, ne daugiau kaip 0,5 cm. Čiuopiasi 0,3-2 cm didysis momenėlis. Dažnai dėl gimdymo galvutė gali būti konfigūruota, siūlių vietoje čiuopiasi susikeitusių parietalinių ir okcipitalinių kaulų keteros.
Kartais stebima veiduko ar visos galvutės asimetrija dėl intauterininės padėties. Savo įprastą formą galvutė įgauna per dvi savaites.
Akių plyšiai simetriški. Gali kelias dienas dėl gimdymo būti paburkę akių vokai. Kartais stebimos kraujosruvos akių junginėje, rezorbuojasi per 2 savaites.
Burna simetriška. Apžiūrimas gomurio vientisumas, liežuvio pasaitėlis. Gali būti įgimti dantukai, kurie dažniausiai iškrenta ir jų vietoje išauga įprastiniai pieniniai dantukai. Liežuvis telpa burnoje.
Apžiūrimos nosies ir ausų angos, ausų forma. Ausies kaušelis standus, sulenkus greitai grįžta į vietą, stebimas pilnas ausies krašto užsilenkimas. Ausys prisitvirtinusios akių linijoje.
Krūtinės ląsta
Apčiuopiamas raktikaulių vientisumas.
Krūtinės ląsta simetriška, kūgio formos. Auskultuojant plaučiuose girdisi puerilus (bronchovezikulinis) alsavimas. Kvėpavimo dažnis 40-60 k/min. Širdies veikla aiški, ritmiška, 120-150 k/min.
Pirmas dvi savaites gali paburkti krūtelės tiek berniukams, tiek mergaitėms. Taip atsitinka dėl gimdymo ir žindymo metu naujagimiui patenkančių motinos estrogenų.
Pilvas
Palpuojant pilvas minkštas, nepapūstas. Čiuopiasi apie 1,5-2 cm iš po dešiniojo šonkaulių lanko išlindęs kepenų kraštelis. Auskultuojant girdima žarnų peristaltika.
Virkštelė užspaudžiama spaustuku ir jos kultė sudžiūsta ir nukrenta, kai visiškai užanka vaisių maitinusios vena ir dvi arterijos. Tai įvyksta per 2-3 savaites. Bambos žiedas turi vos praleisti piršto galą.
Tuštinasi naujagimis mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Nors kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo. Pereinamos išmatos pasirodo 4-5 tą parą. Motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) nuo 5-6 tos paros.
Žarnyno kataras – dažnos išmatos, vandeningos, dirgina odą prasideda nuo 10-14 paros ir trunka 4-6 savaites. Gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių.
Šlapinasi pirmas paras naujagimiai retai, dažnai rausvu dėl šlapimo rūgties kristalų, šlapimu. Nors kartą pasišlapinti naujagimis turi taip pat per pirmas 48 val. Dažniau šlapintis pradės, kai pradės augti svoris ir vėliau turėtų šlapintis ne rečiau kaip 6 kartus per parą.
Tarpvietė
Apžiūrima ar yra išeinamoji anga. Berniukų sėklidės nusileidę į kapšelius. Kartai stebima kapšelio vandenė dėl motinos estrogenų poveikio (hydrocelė), praeina per dvi savaites. Mergaitėms dėl estrogenų poveikio kartais pasirodo iš lytinio plyšio skaidrios, baltos ar net su kraujo priemaiša išskyros (pseudomėnesinės). Išnešiotų naujagimių didžiosios lūpos dengia mažąsias.
Galūnės
Rankutės ir kojytės vienodo ilgio, apžiūrimi pirštukai. Rankų nagai išnešioto naujagimio siekia ar net peraugę piršto viršūnę. Kojų nagai tarsi „įaugę“ į aplinkinius pirštuko audinius. Paduose pilna raukšlių.
Klubų atvedimas laisvas, bet sąnario rotacinis judesys stabilus, nėra krepitacijos. Apvertus naujagimį ant pilvo patikrinamos sėdmenų raukšlės. Jos turi būti simetriškos.
Svoris
Pirmomis paromis naujagimiui nukrenta apie 10 proc. gimimo svorio. Tai fiziologinis svorio kritimas. Ataugti nukritusį svorį naujagimiui reiktų per 2 sav. Minimalus svorio prieauglis per pirmą mėnesį (įskaičiuojant numesto svorio prieauglį!) turėtų būti ne mažiau 500g.
Nepatartina naujagimių sverti kasdien, nes tai gali sukelti motinos nepasitikėjimą savo galimybe naujagimį maitinti iš krūties ir įtakoti nemotyvuotą maitinimą dirbtiniu maistu. Naujagimis sveriamas pirmą parą po gimimo, kad įvertinti jo antropometriją, išvykstant iš stacionaro ir po mėnesio.
Jei po fiziologinio svorio kritimo pradėjus augti svoriui naujagimis šlapinasi dažniau nei šešis kartus per parą, išmatos gelsvos spalvos ir matosi, jog kūdikis pilnėja, vadinasi maisto naujagimiui užtenka.
NEUROLOGINIS IŠTYRIMAS
Išnešioto, sveiko naujagimio poza fleksinė (sulenktos rankytės ir kojytės)
Tiriami naujagimio refleksai. Tai nevalingi spontaniniai (naujagimio aktyvumas) judesiai ir atsakas į dirgiklį. Dažniausiai tiriami refleksai:
- Ieškojimo refleksas – palietus lūpų kampą, naujagimis suka galvą ir žiojasi.
- Čiulpimo refleksas – palietus gomurį naujagimis čiulpia (krūtį, savo pirštukus). Nuo 32 sav. šis refleksas ryškėja, pilnavertis nuo 36 savaičių.
- Moro – stresinis refleksas, stebimas išsigandus garso ar staigaus judesio. Skiriamos dvi reflekso fazės. Pirmoji, kai naujagimis išskečia rankutes į šonus, o antroji – apglėbia save. Stebimas iki 5-6 mėn.
- Toninis kaklo – kai galva pasukta į vieną pusę, ranka toje pusėje išsitiesia, o priešingoje pusėje per alkūnę lieka sulenkta – „fechtuotojo“ poza. Stebimas iki 6-7 mėn.
- Griebimo – palietus delną, pirštukai susigniaužia į kumštį. Stebimas iki 2 mėn.
- Babinskio – pabraukus paduką, išsiskleidžia pirštukai. Stebimas iki 2 metų.
- Žingsniavimo – laikant už pažastėlių, suteikus padams atramą, naujagimis žingsniuoja.
LABORATORINIAI TYRIMAI
Sveikam naujagimiui tyrimai neatliekami. Tačiau, norint atskirti normą nuo patologijos, būtina žinoti kai kuriuos naujagimiui būdingus laboratorinių tyrimų ypatumus.
Kraujo tyrime pirmas paras vyrauja leukocitozė 6-35 109/l, neutrofilija 2-14 109/l.
4-5-tą parą įvyksta neutrofilų persikryžiavimas su limfocitais ir iki 4-5 metų vyrauja limfocitai 75-55 proc. Naujagimiams būdinga didelis eritrocitų kiekis 4-6,5 1012/l , Hb 140-220 g/l, Ht 0,3-0,6.
Trečią mėnesį dėl suirusių vaisiaus eritrocitų būdinga fiziologinė anemija Hb iki 90 g/l, kurios gydyti paprastai nereikia (jei nėra anemijos klinikos). Retikuliocitų pirmas 72 val. būna iki 4,5 proc., o vėliau ne daugiau 1-2 proc.
Šlapimo tyrime pirmomis paromis randama daug druskų, jis labiau koncentruotas. Lyginamasis svoris 1001 – 1025. Mergaitėms, imant šlapimo tyrimą, būtina gerai apiplauti išorinius lyties organus, nes gali suklaidinti randami leukocitai ir eritrocitai dėl išskyrų iš genitalijų.
Glikemija – 2,6 – 5,55 mmol/l
Šarmų-rūgščių balanse ph pirmomis valandomis po gimimo 7,21. 1 val. amžiuje 7,33, po 24 val. 7,37.
PROFILAKTIKA
Po gimimo atliekama gonokokų sukeliamos oftalmijos profilaktika motinoms, kurios nelankė moterų konsultacijos ar serga gonokokine lytinių takų infekcija tetraciklino ar eritromicino tepalu.
Pirmomis valandomis po gimimo naujagimiams atliekama hemoraginės ligos profilaktika. Suleidžiamas į raumenis ar sugirdomas K vitaminas.
Tų motinų naujagimiams, kurių kraujo grupė 0, ištiriama kraujo grupė, o kurių Rh D faktorius neigiamas – tiriamas Rh D antigenas iš naujagimio virkštelės kraujo.
Po 48 – 72 val. imamas kraujas iš naujagimio kulniuko ir atliekamas testas Vilniaus genetikos centre dėl įgimtos fenilketonurijos ir hipotireozės. Tai visuotinė naujagimių patikra (skiningas) dėl šių dviejų ligų. Laiku pradėjus gydymą, šiomis ligomis sergantys naujagimiai auga sveiki.
Per pirmąsias paras naujagimiams atliekama vakcinacija nuo tuberkuliozės (BCG) ir hepatito B (HVB).
MAITINIMAS
Pirmas maitinimas turi įvykti per pirmas dvi – tris valandas po gimimo ir oda prie odos kontaktas turi tęstis ne trumpiau 30 min. Tai laikas, reikalingas efektyviam prolaktino išsiskyrimo stimuliavimui, kad motinai prasidėtų savalaikė pieno gamyba, o naujagimis būtų apsaugotas nuo hipoglikemijos ir infekcijos.
Priešpienyje gausu imunoglobulinų, A vitamino, augimo faktorių ir kt. Priešpienis turi laisvinantį poveikį ir skatina mekonijaus pasišalinimą ir yra gera hiperbilirubinemijos profilaktika. Vėliau naujagimis maitinamas pagal poreikį, t.y. taip dažnai ir ilgai kaip jis nori.
Jo apetitas stimuliuoja motinos organizmą gaminti pieną. Apetitą apsprendžia kalorijų, gaunamų su pienu, poreikis, o ne kiekis. Maitinimo pradžioje naujagimis gauna skystą pieną, kuriame gausu laktozės, o maitinimo pabaigoje – riebų, kuriame daugiau riebalų.
Todėl naujagimis turėtų būti žindomas iš vienos krūties pakankamai ilgai (apie 20 –30 minučių), kad atitekėtų riebus pienas ir tik tada pasiūloma krūtis, jei jis dar nori. Kad nebūtų sužeisti speneliai ir naujagimis galėtų efektyviai žįsti būtina jį taisyklingai priglausti prie krūties.
Kūdikio kūnelis tiesioje linijoje, jo pilvas prigludęs prie motinos pilvo, truputį atlošta galvute. Smakriukas remiasi į krūtį, apžiota daug rudojo laukelio, daugiau iš apačios, nei iš viršaus, burna plačiai išžiota, lūpos išsivertusios, žindant skruostai išsipučia, žindimo judesiai persiduoda į ausis, girdisi nurijimo garsas.
Motinai neturi skaudėti. Jei motina jaučia skausmą, ištraukti krūtį iš kūdikio burnos, koreguoti kūdikio padėtį prie krūties ir krūties apžiojimą.
Dr. Eglė MARKŪNIENĖ
„Sveika pradžia” gydytoja neonatologė
